- smuknia
- smuknià sf. (2) NdŽ, Dkšt 1. panaši į viksvą žemų vietų žolė: Smukniàs gyvuliai labai ėda Trgn. 2. sušutęs, susileidęs koks daiktas: Minkštas kaip smuknià Lkm. Rugiai kaip smuknià Ktk. Supuvę obuoliai kai smùknios Trgn. | sing. col. Bulbos kap smuknià suvirę Švn.
Dictionary of the Lithuanian Language.